SENOJI LIETUVOS IR LIVONIJOS SIENA. Jos nustatymo istorija ir pasienio apgyvendinimas Žiemgalos pavyzdžiu (el. knyga) (skaityta knyga) | knygos.lt

Aprašymas

Vykstant Kryžiaus karams ir jiems pasibaigus (1403 m.), Rytų Baltijos regione atsirado poreikis sureguliuoti Livonijos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sienas, prekių judėjimą keliais. Siena su Vokiečių ordino Livonijos šaka ne kartą buvo nustatyta sutartimis – 1367, 1382, 1392, 1426 m.

Galutinai siena sureguliuota 1473 m. liepos 7 d. (vadinamoji Radvilų siena), ši siena su nedidelėmis korekcijomis 1561, 1819–1829, 1921 m. (apie 20 procentų) pasiekė mūsų dienas ir dabar yra Lietuvos–Latvijos valstybinė siena.

Besibaigiant retai gyvenamo Livonijos–Lietuvos pasienio ruožo apgyvendinimo procesams, po Livonijos karo (1557–1583 m.) kilo poreikis išspręsti sienų ginčus ruože tarp Nemunėlio ir Šešėvės upių. Tuo tikslu Abiejų Tautų Respublikos valdovo Stepono Batoro nurodymu sudaryta komisija (1582–1587 m.) Lietuvai grąžino žemes, kurias Vokiečių ordinas Livonijoje neteisėtai išdalijo savo vasalams (Grothusams, Druvėms ir kt.) arba kurios buvo apgyventos Kuršo kunigaikščio valstiečių.

Livonijos–Lietuvos sienomis ir jų kaita domimasi nuo XIX a. pabaigos iki dabar, tačiau iki šiol nebuvo bandoma atskleisti nuoseklios kaitos. Taikant istorijos, kartografijos, geografijos, archeologijos, kalbotyros mokslų tyrimų metodų tarpdalykinę prieigą bei objektų kartografavimo (ArcGIS) galimybes, šioje studijoje nagrinėjama Lietuvos ir Livonijos sienų raida 1367–1587 m. Siekiant atskleisti, kokie apgyvendinimo procesai XIV–XVI a. vyko plačiame pasienio ruože ir kaip formavosi pasienio regionas, atvejo analizei pasirinktas istorinis Žiemgalos regionas.